Tai autoriaus dienoraštis, rašytas nuo 1987-ųjų gruodžio iki 1988-ųjų birželio, nepaprastos kančios metu. Bet tai buvo ir intensyvaus apsivalymo metas, kuris ilgainiui suteikė naują vidinę laisvę, naują viltį ir naują kūrybiškumą.
Ši knyga – tai paguodos šaltinis, leidžiantis įžvelgti, kad šviesa ir tamsa, viltis ir neviltis, meilė ir baimė visada yra netoli viena kitos ir kad dvasinė laisvė dažnai reikalauja atkaklios dvasinės kovos.
